Mikalojus Konstantinas Čiurlionis viena iškiliausių Lietuvos asmenybių. Menininkas pasižymėjo universalumu, jis kūrė muziką, vėliau pradėjo tapyti. Tiek jo muzikiniai kūriniai, tiek paveikslai yra labiausiai vertinami tarp lietuvių menininkų iki šių dienų.
M.K. Čiurlionis gimė 1875 metais Varėnoje, mirė 1911 metais. Vaikystę Mikalojus praleido Druskininkuose, kur tėvas, pats būdamas vargonininku, mokė sūnų muzikos. Vėliau jis studijavo Varšuvos muzikos institute bei tobulinosi Leipcigo konservatorijoje. Būsimo kompozitoriaus studijas rėmė kunigaikštis M. Oginskis. Būtent Leipcige Čiurlionį patraukė dailė ir vėliau jis mokėsi piešimo Varšuvos dailės mokykloje. 1906 metais jo paveikslai eksponuoti Sankt Peterburge patraukė kritikų ir visuomenės dėmesį. Menininkas vis mažiau dėmesio skyrė muzikai ir pradėjo tapyti sudėtingus paveikslų ciklus, pilnus simbolių ir fantastikos elementų.
Dailininkas daug keliavo po Krymą, Kaukazą, Prahą, Vieną, tačiau jį pasiekė atgarsiai apie lietuvių tautinį atgimimą ir visus savo meno kūrinius bei paveikslus nusprendė skirti Lietuvai.
1907 metais Vilniuje M. K. Čiurlionis suorganizavo Pirmąją dailės parodą, kurioje buvo eksponuojami jo paveikslai. Vis tik, jo meno kūriniai nebuvo brangiai parduodami, dailininkas gyveno skurde, neturėjo pinigų įsigyti drobei, todėl dalį savo paveikslų jis piešė ant popieriaus. Dėl silpnos sveikatos, nuo 1910 metų gydėsi sanatorijoje netoli Varšuvos, 1911 metais mirė, susirgęs plaučių uždegimu.
M. K. Čiurlionio paveikslai
Jau pirmieji M. K. Čiurlionio paveikslai atspindėjo jo polinkį į simbolizmą, mistiką ir abstrakciją. Kūriniai buvo priskiriami neoromantizmo dailės krypčiai. Menininkui, rodos, neužtekdavo vieno paveikslo pavaizduoti sudėtingai, daugialypei temai, todėl jis pamėgo ciklišką išraiškos formą, kurdamas paveikslus – ciklus. Taip gimė geriausiai žinomi tapybos darbų ciklai „Laidotuvių simfonija“, „Para“, „Rex“, „Žiema“, „Pavasaris“, „Vasara“, „Pasaulio sutvėrimas“, ciklai sonatos pavadinimu. Kitus ciklus jis vadino muzikiniais terminais „Preliudu“ „Fuga“. Manoma, kad taip M. K. Čiurlionis bandė sujungti du menus – muziką ir dailę į vieną.
Žinomi dailininko paveikslai, kurie nėra cikliniai: „Ramybė“, „Žinia“, „Karaliai. Pasaka“, „Rojus“, „Auka“. Jo kūrybos kulminacija tapo paveikslas „Rex“, nutapytas tempera ant drobės.
Verta įsigyti šio žymaus lietuvių menininko reprodukcijų namams, biurams, viešbučiams ir kitoms erdvėms dekoruoti.